Neseniai laikraštyje aptikau du nematytus hieroglifus – priminė greičiau kaladėles, nei rašmenis :)

Prasmę nesunku atspėti pagal išvaizdą – reiškia “nelygus“, “gruoblėtas“. Šie du hieroglifai priklauso piktogramų tipui, t.y. tarsi paveiksliukai – ką vaizduoja, tą ir reiškia.

Laikraštyje jie buvo pavartoti junginyje 凹凸不平 kalbant apie nelygų kelią, kur galima už ko nors užkliūti. Norint pabrėžti nelygumą, taip pat galima sakyti ir 凹凹凸凸.

Na, kuo ne vaizdinga (tikrąja to žodžio prasme) ta kinų kalba :)

Reklama

Pradėjus dirbti, pirmasis nedidelis atradimas buvo, kad norėdami “skambinti telefonu“ kolegos lygiaverčiai dažnai sako tiek 打電話 (mano nuolat vartotą iki tol), tiek 撥電話. Pastarasis 撥 techniškai reiškia “pasukti“, ką anksčiau dažnai darydavo štai tokio tipo telefonais :)

Atitinkamai surinkus ne tą numerį galima sakyti tiek 打錯了, tiek 撥錯了.

Jeigu žmogus, kuriam skambina, šiuo metu kalba kitu telefonu, galima pranešti, kad 他在電話中 arba 他在講電話. Jeigu žmogus kalbėti baigė, man dar nepadėjus ragelio, perjungdamas skambutį kolegai, savo pašnekovui sakau 我幫你轉接.

Kadangi skambučius tenka perimti tuomet, kai kolegų nebūna, dažnai tenka sakyti, jog jų šiuo metu nėra darbo vietoje – 他現在不在座位上. Žodžiui “vieta“ šioje frazėje taip pat tinka ir 位置, ir 位子. Alternatyvus frazės variantas – 他暫時離開座位, kur “vieta“ taip pat gali būti apibūdinta visais trim žodžiais.

Teiraudamasis, ar reikia ką nors perduoti, klausiu 需要留言嗎?, telefono numerio – 您的電話號碼多少? (trumpinant 號碼 galima ir nesakyti), vardo – 您貴姓?

Pats skambindamas stengiuosi nepamiršti pasiteirauti, ar šiuo metu gali kalbėti – 你現在方便講話嗎?

Pabaigai – pagrindinė frazė. Atsiliepdamas sakau 喂!你好, kas skamba kaip “wei! nihao“.

Jeigu kas norėtų išgirsti, galiu duoti darbo telefono numerį :)

Kad dienoraštis sėkmingai įsivažiuotų, pradėsiu nuo palinkėjimų temos :) Ji mane domino seniai, nuo pat atvažiavimo, ir kai kuriais atžvilgiais vis nustebindavo. Pvz., Taivane niekas nieko nesako, kitam nusičiaudėjus. Kadangi buvo keista, klausinėjau ne vieno, bet tiek Juliana, tiek visi kiti tvirtino, kad tikrai ne.

Taip pat nelabai įprasti vakariečių mėgstami “geros dienos“ ar “gero savaitgalio“. Pirmąjį ypač retai tenka girdėti ar skaityti laiškuose, nors kartą esu sulaukęs – 祝你有愉快的一天!

Kalbos centre mes (klasiokai) vieni kitiems penktadieniais kiniškai linkėdavom gero savaitgalio, o mokytojos sakydavo, kad čia tik užsieniečių išmislas. Bet, tiesą pasakius, kursiokų laiškuose ne vieną kartą mačiau tokį “gero savaitgalio“ palinkėjimą – 祝 週末愉快 arba 祝你有個愉快的週末!

Nelabai linki ir “sėkmės“, nors kažkada teko matyti tokį – 祝你好運!

Tai ko tada linki tie taivaniečiai, jei nieko nelinki? :) Čia tai, ką susigraibaliojau iš visokių laiškų ir pasisplepėjimų internete. Buvo daugiau, tik ne viską įsidėmėdavau.

好好照顧身體喔! – Iš esmės “pasirūpink savimi“
我希望你快點好 – kam nors susirgus ir tikintis, kad greitai pasveiks
祝你玩得愉快! – gerai pasilinksminti
祝 期末一切順利 – kad gerai praeitų baigiamieji semestro egzaminai
祝 暑假充實 – turiningų vasaros atostogų
祝 看電影愉快 – smagiai pažiūrėti filmą

Na, o neįpareigojantys laiškų užbaigimai, stiliumi panašūs į trumpą lietuvišką “sėkmės“, gali būti:

祝 快樂
祝 順心
祝 順利

Kaip užbaigti oficialius laiškus, tai atskira tema, kurios dar nesu gerai išsityrinėjęs :)

Tikiuosi, hieroglifus rodo, nors daugumai jie tikriausiai ir nelabai suprantami. Anksčiau reikėdavo specialiai instaliuoti šriftą, bet dabar WordPress’as turėtų automatiškai viską tvarkingai rodyti.